Personalinė Lauros Garbštienės paroda Laikinas meno fondas

Pradžia: 2012-09-11 12:00
Pabaiga: 2012-09-26 19:00
Vilniaus g. 39
Vilnius

Ironiškas menininkės požiūris į kultūrinį vietos gyvenimą reiškiamas nedidaktiškais kūriniais, kurie taip pat yra ir bandymas sukurti naujas meno praktikas. Pritaikydama gyvenimo miške išlikimo taktiką (augalų, uogų, grybų pažinimas ir rinkimas), Laura Garbštienė kuria naujas strategijas menininkui, gyvenančiam meno pasaulio periferijoje.

Instaliacijoje-akcijoje-eksperimente Laikino meno fondas Laura Garbštienė užduoda sau ir žiūrovui klausimą: kas yra šiuolaikinio meno kūrėja miške, toli nuo paprastai neišvengiamų socialiniu santykių, prievolių, menininkus įtvirtinančių ir ištvirtinančių kultūros institucijų? Visą parodos laiką menininkė gyvens šalia miško esančiame kaime, tuo tarpu galerijoje žiūrovui bus siūloma įsigyti miške surinktų ar pačios menininkės išaugintų gėrybių. Nenutrūkstama menmaisčio tiekimo linija pildys Garbštienės įkurtą laikino meno fondą.

Kitoje galerijos erdvėje veiks beveik muziejinis Gamtos pažinimo kambarys. Kūrinį sudaro nuodingų natūralioje aplinkoje randamų augalų kolekcija, eksponuojama ant rėmintų Lietuvos paviljono 54-ojoje Venecijos bienalėje katalogo lapų. Nuodingų augalų studija menininkei yra pirmas žingsnis gamtos pažinimo link, jos pačios įvardijamas kaip pradinukiškas, visiškai mėgėjiškas botanikos mokslinis darbas. Augalų nuodingumas ar naudingumas yra kultūrinio požiūrio pasekmė. Suteikiamos savybės, pavadinimai, formulės, išskiriamos cheminės medžiagos tarnauja vartotojiškam požiūriui. Augalas savaime neturi tokių savybių, tačiau žmogui neįmanoma į jį pažvelgti be kultūrinių apnašų.

Lauros Garbštienės natūraliais gamtos objektais užpildytos parodos erdvės pulsuoja tarsi nekaltu ir neagresyviu susirūpinimu, tuo pačiu slėpdamos stiprokos kritikos užtaisą, tačiau menininkė atsisako savo parodai vilkti kokios nors teorijos ar socialiai angažuoto meno rūbą. Vis dėl to, siekiant nenutolti nuo lietuviškos šiuolaikinio meno pristatymo mados, būtina ką nors pacituoti. Šiuo atveju, gal nebent Ivaną Mičiuriną: „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis jas iš gamtos pasiimti“.

Share
   Išvalyti filtrą
 

 

 
Kalendorius Kalendorius
 
 

 
 
 

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.