Laisvasis universitetas (LUNI) rengia antrąjį neįprastą pasivaikšiojimą po naktinį Vilnių

Pradžia: 2012-11-08 19:00
Pabaiga: 2012-11-08 21:30
Įvairios Vilniaus vietos
Vilnius

Lapkričio 8 d. Laisvasis universitetas (LUNI) rengia antrąjį neįprastą pasivaikšiojimą po naktinį Vilnių. Aplankysime net tris kapines, kuriose dar dega Vėlinių žvakutės, atrasime apleistas Vilniaus vietas, kurios naktį kelia šiurpą, pasigrožėsime naktinio miesto panorama nuo Vilniaus kalvų.

Renkamės 19 val. skverelyje priešais Vilniaus autobusų stotį. Kelionės maršrutas: Stotis – pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio – „Mergaičių kalėjimas” – A. Nevskio cerkvė – sentikių kapinės – sentikių cerkvė – stačiatikių kapinės – Rasų kapinės – Rasų kolonija – apleistos pataisos darbų kalėjimo patalpos – apleista Misionierių ligoninė. Maršruto žemėlapis: http://i.imgur.com/w5Ydx.jpg

Apsirenkite šilta sportine apranga. Būtinai pasiimkite ne tik fotoaparatą, bet ir žibintuvėlį, prožektorių, šviestuvą arba fakelą (portatyvinį laužą). Pastaba: jei ketvirtadienio vakarą lis lietus – kelionė bus perkelta į penktadienį.

1) Pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio, jungiantis Geležinkelio ir Pelesos gatves. Industrine romantika dvelkianti „traukinių žymėjimo” vieta.

2) „Mergaičių kalėjimu” vadinamas Vilniaus vaikų socializacijos centras (VSC). Įsteigtas 1960 metais. Tai švietimo įstaiga, į kurią teismo keliu siunčiamos nesunkių nusikaltimų padariusios paauglės. Sovietmečiu tokios įstaigos vadintos nepilnamečių kolonijomis.

3) Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių cerkvė. Neobizantinio stiliaus statinys pastatytas 1898 m. pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Cerkvėje vyko ne tik pamaldos, bet ir pamokos.

4) Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė, kurią patys sentikiai vadina Pokrovskajos maldykla. Nuo XVII a. pradžios į LDK pakraščius kėlęsi sentikiai leidimo statyti maldos namams Vilniuje negavo ir tik 1830 m. pastatė nedidelę maldyklą kapinėse. 1835 m. joje leista švenčių metu atlikti pamaldas.

5) Vilniaus sentikių kapinėse pradėta laidoti nuo 1825 m. Čia palaidoti ir žymūs sentikių dvasios tėvai, religiniai ir visuomeniniai veikėjai.

6) Šv. Eufrosinijos stačiatikių cerkvė ir (Liepkalnio) kapinės. Pirmieji stačuatikių kapai čia atsirado 1795 m. kai Vilnius tapus Vilniaus gubernijos centru.

7) Rasų kapinės – pačios žymiausios ir seniausiios Vilniaus bei visos Lietuvos kapinės. Jose pradėta laidoti 1796 metais. Rasose palaidota daugybė Lietuvos šviesuolių, menininkų, rašytojų.

8) Rasų kolonija – įdomia architektūra bei išplanavimu pasižymintis Vilniaus kvartalas, pastatytas 1898–1902 metais. Žemę Rasų kolonijai 1898 m. nusipirko Žemės banko direktorius Juozapas Montvila.

9) Apleista Vilniaus pataisos namų gamybinė bazė. Šie pastatai Rasų gatvėje iškilo XX a. 6 dešimtmetyje. Didžiulėse patalpose kadaise veikė valstybinė įmonė, cechuose nusikaltėliai dirbdavo suvirintojais, šaltkalviais, gamindavo baldus, elektros prietaisus, batus, apdorodavo granitą ir t.t.

10) Ant Išganytojo kalno stovi Viešpaties Dangun Žengimo (Misionierių vienuolyno) bažnyčia ir Švč. Jėzaus Širdies (Vizitiečių) vienuolynas. Baroko stiliaus pastatų ansamblis, pradėtas statyti 1695 m. už buvusios miesto sienos, netoli Subačiaus vartų, susiformavo XVIII a. viduryje.

Share
   Išvalyti filtrą
 

 

 
Kalendorius Kalendorius
 
 

 
 
 

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.